BOGORIJA (BOGORIA)

Išsaugokime bajoriškąjį kultūros paveldą

Bogorija – bajorų giminių herbas. Žinomi herbo lenkiški pavadinimai: Bogoria, Bogorya, Bogoryja, Boguryja.

Herbo aprašas

Skydo raudoname lauke dvi sidabrinės sulaužytos strėlės, kurių viena geležiniu antgaliu nukreipta į viršų, kita – žemyn. Ant šalmo karūna, virš kurios povas su išskleista uodega, kuris snape, nukreiptame į dešinę, laiko sulaužytą strėlę, geležiniu antgaliu nukreiptu į viršų.

Herbo kilmė

Kai Boleslovas Drąsusis (Bolesław Śmiały) (1059-82) prie Snovsko užpuolė skaičiumi žymiai gausesnį polovcų pulką, pulkininkas Michalas Bogorija (Michał Bogorya) pasižymėjo savo neįbauginama drąsa ir todėl buvo pasiekta pergalė. Tačiau jis buvo sunkiai sužalotas dviem šūviais į krūtinę. Boleslovas Drąsusis (Bolesław Śmiały) savo rankomis ištraukė iš krūtinės strėles ir papildė jo herbą pridėdamas dvi strėles. Dlugošas (Długosz), rašydamas apie Bogorijų dinastiją, sako, kad jie buvo „humani et tractabiles“.** Mikolajus Bogorija (Mikołaj Bogorya), Sandomiežo vaivadija, sulaukė didelio pagyrimo iš Kazimiero Teisingojo (Kazimierz Sprawiedliwy). Jaroslavas Bogorija (Jarosław Bogorya) 1342 m. buvo Gniezno archivyskupas. ** Bogorijos (Bogorya) herbu antspauduojasi šios dinastijos: Bogorijų (Bogorya), Sandomiežo vaivadija, 1069 m; Zavichoskio apskritis, 1504 m.; * Bohomolecų (Bohomolec), Vitebsko vaivadija, 1530 m.; * Bračkovskiai (Braczkowski), Didžioji Lenkija, 1648m; galimas dalykas, kad yra vienos kilmės su Mokronovskiais. * Bučkovskiai (Buczkowski),  Rusija - 1632 m.; Sandomiežas, Polockas – 1674 m., Krokuva – 1697 m., Štumsko (Sztumski) apskritis – 1820 m. * Corskų (Corski). * Gniazdovskių (Gniazdowski), Krokuvos vaivadija -1530 m. * Gorskių, Plocko vaivadija -1512 m.; pasikeitimas herbe: abi sulaužytos strėlės yra sulydytos, šalme – trys stručio plunksnos: vidurinioji – sidabrinė, dvi šoninės – raudonos. * Gviazdovskių (Gwiazdowski), Didžioji Lenkija – 1550 m. Yra tos pačios kilmės kaip Tvardovskiai (Twardowski). * Jaminskių (Jamiński), Lietuva -1640 m. * Kampkų, Krokuvos vaivadija – 1460 m. * Kolanovskių (Kolanowski), Rusija – 1700 m.* Kuženieckių (Kurzeniecki), Ošmenų apskritis – 1539 m.; Punsko apskritis – 1541 m., Polesė. * Kvaskovskių (Kwaskowski), Mazovšai – 1761 m.; bajorišką kilmę įrodė Lenkijos karalystėje 1825 m. *Maciejovičių (Maciejowicz), Lietuva – 1569 m. * Magnuskių (Magnuski), 1687 m. * Minovskių (Minowski).* Mokronovskių (Mokronowski), Ravsko vaivadija – 1500 m., bajorišką kilmę įrodė Lenkijos karalystėje 1825 m. * Ochovskių (Ochowski). * Podlevskių (Podlewski), Sandomiežo vaivadija - 1600 m.; Galicija. Taip pat Podleskių (Podleski) ir Podlenskių (Podłęski). Yra vienos kilmės su Skotnickiais (Skotnicki). * Porembnų (Porębny), Bresto (Brześć) vaivadija, lietuviškoji pusė – 1685 m. Pasikeitimai herbe: tarp abiejų strėlių galų dar dvi lazdos įdėtos į Šv. Andžejaus kryžių. * Porembskių (Porębski), Chelmos (Chełmski) žemė – 1778 m. * Skolnickių (Skolnicki), Chelmos žemė ir Sandomiežo vaivadija – 1697 m. * Skotnickių (Skotnicki), Sandomiežo vaivadija – 1500 m., Krokuva. Vienos kilmės su Podlenskiais. Savo bajorystę įrodė Lenkijos karalystėje 1825 m. * Staškovskių (Staszkowski), Krokuvos vaivadija -1500 m. * Šviatkievičių (Światkiewicz), Lvovo žemė – 1782 m. * Tarnovskių (Tarnowski), Kališo vaivadija – 1500 m. Yra tos pačios kilmės kaip ir Gviazdovskiai (Gwiazdowski). * Turų (Tur), Lietuva – 1527 m. Viena šaka naudojosi Zabackių (Zabacki) i Zubackių (Żubacki) pravarde. * Visyger (Wissyger), Lietuva -1580 m. * Volovičių (Wołłowicz), Lietuva – 1413 m. Mazovšai. Iš pradžių vadinosi Vyssygin (Wyssygin) arba Vystynga (Wystynga). Rašosi taip pat Volovičius (Wołłowicz). Viena Volovičų giminės šaka 1798 m. gavo prūsų grafų titulą ir naudojosi herbu, kuriame buvo vaizduojama: raudoname fone šešios sidabrinės vinys, iš kurių trys smaigaliais buvo nukreiptos į viršų, kitos trys - smaigaliais į apačią, tokiu pat būdu įstatytos tetervino uodegos, virš grafų karūnos be šalmo trys stručio plunksnos, herbo skydo šonuose - du vyrai su lazdomis. * Vystyngų (Wystynga). * Zakževskių (Zakrzewski), Krokuvos vaivadija, 1451 m. Savo bajorystę įrodė Lenkijos karalystėje