Trys Žemaičių bajorų draugijos istorijos dešimtmečiai
Trys Žemaičių bajorų draugijos istorijos dešimtmečiai
Liepos 19 d. Žemaičių bajorų draugija (ŽBD) iškilmingai paminėjo veiklos 30-ąjį jubiliejų. Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje ŽBD kapelionas kan. A. Sabaliauskas kartu su kun. br. teol. dr. P. S. Bytautu ir kun. A. Vaitkevičiumi aukojo iškilmingas šv. Mišias. Maldoje paminėtos visų Amžinybėn iškeliavusių bajorų pavardės, meldėmės už gyvuosius ir prašėme palaimos ateičiai. Kan. A. Sabaliauskas savo įkvepiančioje homilijoje kvietė nesivadovauti posakiu: „kaip radome, taip ir paliksime“, nes turime kartu siekti, kad ateinančių kartų gyvenime būtų daugiau šviesos ir gėrio.
Pažymėtina, kad siekis prieš 30 metų suvienyti senąsias bajoriškas gimines kilo tam, kad šie žmonės, išsaugoję savo praeities atminimą, tradicijas, šeimos garbę, skatintų pilietinį sąmoningumą, dorovingumą ir nesavanaudišką rūpinimąsi šalies istorija ir ateitimi. 1995 m. balandžio 22 d. laikraštyje „Kalvotoji Žemaitija“ buvo paskelbtas A. Chmieliausko straipsnis „Atsiliepkit visu ūgiu, Žemaitijos bajorai“. Tų pačių metų birželio 11 d. įsteigta Žemaičių bajorų draugija, o herbo Gulbė bajoras A. Chmieliauskas išrinktas pirmuoju ŽBD vadu. Vėliau draugijai vadovavo herbo Boncza bajoras V. Barodica, herbo Leliwa bajoras K. R. Stanevičius ir herbo Prus III bajoras S. Kasparavičius. 2003 m. rugpjūčio 24 d. pristatyta ŽBD vėliava, o vėliavininko pareigas iki šiol garbingai vykdo herbo Leliwa bajoras V. Jokšas.
Skambant fanfaroms, į Plungės M. Oginskio rūmų didingąją salę buvo įnešta vėliava ir sugiedotas Žemaitiu bajuoru himns, kurio tekstą 2019 m. sukūrė I. Daubarienė, o muziką – R. Tekorius. Garsiosios kunigaikščių giminės portretais išpuoštoje salėje M. K. Oginskio polonezą „Atsisveikinimas su Tėvyne“ atliko kelių kartų atstovai – I. Chmieliauskaitė-Makarskienė, E. Mažrimaitė, R. Kasparavičiūtė ir S. Drimba.
Renginio vedėja herbo Prus III bajorė R. Kasparavičiūtė pristatė ŽBD istoriją. Tęsiama senosios bajorijos tradicija – prisidėti prie kultūros išsaugojimo ir puoselėjimo. Žemaitijos Krikšto jubiliejaus proga paaukota Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios remontui, Kaunatavo bajorų Kauneckų kriptos atstatymui, Durbės mūšio paminklo sukūrimui ir pastatymui, Žemaitijos sostinės kariljono 18-to varpo su užrašu „Žemaitijai – Žemaičių bajorų draugija“ išliejimui, rožynui prie Telšių K. Praniauskaitės viešosios bibliotekos ir kitiems projektams. Džiugus sutapimas, kad renginio išvakarėse išleista trečioji S. Kasparavičiaus knyga „Šaknim i Žemaitėjė“, kurioje aprašyta ŽBD veikla ir įamžintos visos draugijai priklausančios bajorų giminės. Iki šių metų birželio 1 d. Žemaičių bajorų didžiojoje knygoje buvo įrašyta 270 bajorų iš 40 bajoriškų giminių, kurias jungia 30 herbų.
ŽBD vadas S. Kasparavičius įteikė Žemaitiu bajuoru draugėjes diekavuones (padėkas) kanclerei herbo Leliwa bajorei S. Jokšienei, Legitimacijos komisijos pirmininkui Sirokomlia herbo bajorui Z. Goštautui, jo pavaduotojai herbo Leliwa bajorei A. Jokšaitei-Sankauskienei, iždininkei herbo Herburt bajorei V. Ramanauskienei, Revizijos komisijos pirmininkei herbo Leward bajorei A. Vaitkevičiūtei, herbo Gulbė bajorei I. Chmieliauskaitei-Makarskienei, herbo Bogorija bajorei R. Radzienei, herbo Prus III bajorei R. Kasparavičiūtei, herbo Traby bajorei J. Kaubrienei, herbo Leliwa bajorui V. Jokšui, herbo Leliwa bajorui K. R. Stanevičiui, herbo Lubicz bajorui S. Pocevičiui, herbo Ostoja bajorui S. Urbonui ir bajoraitei E. Mažrimaitei.
ŽBD vadas S. Kasparavičius džiaugiasi, kad draugija išlieka gyvybinga. Bajorišką kilmę įrodantys dokumentai teikiami nagrinėti Legitimacijos komisijai, o bajorystės pripažinimo aktai tvirtinami ŽBD taryboje.
Net dvidešimt devyni atstovai iš Žilevičių, Vitkevičių, Stanevičių, Stančikų, Grachovskių, Staškauskų, Songailų ir Sipavičių giminių iškilmingai prisiekė gerbti žemaičių bajoro vardą ir Tėvynę, saugoti Lietuvos Nepriklausomybę, būti ištikimais laisvės, demokratijos, garbės ir orumo principams, būti garbingais savo tautos piliečiais, remti Žemaičių bajorų draugiją ir vadovautis jos įstatais. Po duotos priesaikos ŽBD vadas istoriniu kardu paliečia petį, pabučiuojama ŽBD vėliava, įteikiamas Bajorystės pripažinimo aktas ir kapeliono palaiminta vėliava su giminės herbu. Kan. A. Sabaliauskas priminė, kad protėviai prakaitu, krauju, orumu, garbe apgynė daug vertybių, kurios aktualios ir šiandieniniame pasaulyje.
Tvirtos diekavuonės už ilgametį bendradarbiavimą įteiktos garbiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istorinės atminties puoselėtojams K. Giedraitienei, A. Giedraičiui, D. Vervečkai, prof. A. Palevičiui, E. Matulevičiui, M. Sadauskui, S. Kubeckui, R. Charževskiui ir Telšių Žemaitės dramos teatro šokių studijos kolektyvo choreografei ir režisierei I. Levickienei.
Lietuvos Respublikos Nevyriausybinių organizacijų koordinacinės tarybos vicepirmininkė, Archyvų tarybos prie Kultūros ministerijos pirmininko pavaduotoja, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo ir Kauno bajorų vadė, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos vadovė, tarptautinio Baltojo Erelio riterių ordino dama K. Giedraitienė kartu su vyru Šv. Adalberto LDK riterių ordino vadovu-maršalu, Tarptautinio Baltojo Erelio riterių ordino riteriu-karininku ir LDK ponų tarybos vadovu-kancleriu A. Giedraičiu 1831 metų sukilimo karžygės kapitonės, grafaitės Emilijos Platerytės vardo garbės apdovanojimus „Už indėlį į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos ir kultūros paveldo puoselėjimą“ įteikė S. Jokšienei, R. Kasparavičiūtei, I. Chmieliauskaitei-Makarskienei ir J. Liaudanskaitei. Žemaičių bajorų rotmistro insignija įteikta Z. Goštautui.
Lietuvos Respublikos Seimo narys M. Gedvilas dėkodamas už ilgametę veiklą ir linkėdamas Žemaičių bajorų draugijai būti globojamai dangiškojo sargo sparnų, įteikė angelo paveikslą.
Asmeninių jubiliejinių sukakčių proga pasveikinti Prus III herbo bajoras S. Kasparavičius jaunesnysis ir herbo Ostoja bajoras R. Urbonas.
Nuostabia apranga, aristokratiška laikysena, epochiniais šokiais šventės dalyvius sužavėjo Žemaitės dramos teatro šokių studijos mergaitės, kurių vadovė ̶ I. Levickienė.
S. Kasparavičiaus knygoje „Šaknim i Žemaitėjė“ cituojamos kan. A. Sabaliausko mintys: „...Atsakomībė ož vertībiu puoselėjėma ėr sauguojėma kėkvėina bajuora kraujie. Kanauninks tor vilti, kad šėndėinuos Žemaitėjės bajuora nors ir be kardū, žėrgū ėr dvarū išlėks dabartiniamė pasaulie kultūras, raštėjės, švėitėma, dvasingoma - saugotojes ėr puoselėtojes“.
Dėkojame šventinio renginio dalyviams ir linkime prasmingos kelionės verčiant ateities dešimtmečių lapus.
Indrė Chmieliauskaitė-Makarskienė
