SILVA RERUM III
Žemaičių draugijos bajorai aktyviai dalyvavo Kristinos Sabaliauskaitės romano „Silva Rerum IIId.“pristatyme. Laikraščio „Penktadienio žemaitis“ redaktorė Lina Dijokienė parašė labai išsamų straipsnį „Praeities ir žodžio magijos lydinys užbūrė Telšių krašto skaitytojus“(2014m. balandžio 25d.Nr.17 (927).Autorė sakė: „- aš esu ne tiek rašytoja, kad galėčiau skelbti kažkokias tiesas žmonėms ar rodyti kelią. Aš pirmiausia esu mokslininkė, meno istorikė. Mano knygos tikslas-pasidalinti su skaitytojais tais dalykais, kurie man be galo yra įdomūs. Noriu parodyti, atskleisti 17-18a.Lietuvos didikų gyvenimą, ką vertingo mes turėjome tais laikais“
Pasak rašytojos, Milkantų dvaras – reali vietovė. Šis dvaras buvęs sugriautas švedų karo metu. Tai buvusi vietovė tarp Kliokio ir Saločio ežerų, labai gerai dokumentuota. Kai kurie knygos herojai esantys visiškai realūs. „Norėjau parašyti istorinį romaną, bet ne apie karališkąjį dvarą, o apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorus. Krašto istoriją papasakoti per šeimos istoriją, per daiktų istoriją,“ – sakė K.Sabaliauskaitė.
Apie SILVA RERUM
SILVA RERUM – lotyniškai „daiktų miškas“ – savaraštė, iš kartos į kartą perduodama bajorų šeimos kronika, populiari XVII-XVIII a. Lietuvoje. Romane susipina istoriniai įvykiai ir personažai, o pasakojime, kuris plėtojasi XVII a. Žemaitijoje ir Vilniuje, atsiskleidžia Norvaišų šeimos likimas – įtraukianti fatališkos meilės istorija, giliai įsišakniję prietarai, asmens valios laisvė ir tai, ko reikia, kad galėtum pažvelgti į akis Vilniaus Baziliskui – legendinei būtybei, kurios žvilgsnis – mirtinas. Pirmoji šio romano dalis 2009 m. pripažinta Metų Knyga, tais pačiais metais pelnė Jurgos Ivanauskaitės premiją.
SILVA RERUM II – tai pasakojimas apie 1707–1710 metus. Karas, maras, badas, besaikė prabanga ir mirtinas alkis, švedų ir rusų kareiviai, žydai gydytojai, olandai kortuotojai, turkės sugulovės, prancūzės damos, užsispyrę žemaičiai ir ironiški vilniečiai, bevardis vienuolis, palaidojęs daugiau nei dvidešimt tūkstančių maro aukų, ir, žinoma, dar viena bajoriškos Norvaišų giminės karta. Tai – tarsi tikras „atminties detektyvas“, iš kurio bus galima sužinoti, kaip susiklostė ankstesnės kartos narių likimai… Ši dalis, išleista 2011m., pripažinta 2011 Metų Knyga bei pelnė Šv. Kristoforo apdovanojimą „Už Vilniaus atspindžius literatūroje“.
SILVA RERUM III tęsia Norvaišų šeimos sagą – skaitytojas nukeliamas į XVIII a. vidurį, kai vieną turtingiausių laikotarpių išgyvenančią Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę drebino ne epidemijos ar karai, bet kai kas pavojingesnio: intrigos, korupcija ir vidinis irimas. Tai pasakojimas apie dekadentišką rokoko laikotarpį, dažnai vadinamą „sutemomis prieš Apšvietą“, o romano istorinių personažų likimai pranoksta net lakiausią vaizduotę. Petras Antanas iš Milkantų Norvaiša, Kazimiero anūkas ir Jono Izidoriaus sūnus, vadovaujasi vien faktais bei skaičiais, gyvena pritekliuje ir mėgaujasi įtaka, tačiau jam lemta tapti Radvilų šeimos dramos liudininku ir patikėtiniu. Rašydama trečią „Silva rerum “ dalį, K.Sabaliauskaitė rėmėsi tikrais įvykiais ir biografijomis –visa tai įpinama į magišką pasakojimą apie šeimos paveldą, Vilnių ir Nesvyžių, tikrovę ir pasąmonę, judaizmą ir libertinus, architektūrą, teatrą ir ugnies stichiją.
„Silva Rerum“ jau sulaukė 4 leidimų, iš viso romano parduota apie 10 tūkst. egzempliorių.
Lina Dijokienė
 |
 |
 |
