Straipsniai

Išsaugokime bajoriškąjį kultūros paveldą

Pristatyta Stasio Kasparavičiaus knyga „Žemaitija – paslapčių žemė“

Pristatyta Stasio Kasparavičiaus knyga „Žemaitija – paslapčių žemė“

Parašė:  2018-08-31

 

Rugpjūčio 22 dieną Telšių Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje pristatyta Žemaičių kultūros draugijos pirmininko, ilgamečio lakūno, Žemaičių bajorų draugijos vado Stasio Kasparavičiaus knyga „Žemaitija – paslapčių žemė“.
„Gyvename Žemaitijoje. Rodos, čia viskas taip gerai pažįstama, lyg ir žinoma, bet ar tikrai taip yra. Juk virš mūsų švytintis dangus, nesuvokiamas nei savo erdve, nei savo laiku. Tai paslaptis, kaip ir pati Žemė, kurią mes manome esant pažįstamą, bet tik manome… <…> O mūsų gimtoji Žemaitija! Iš kur ji, kas ji, kokia ji?“ – tokiomis eilutėmis savo knygą, skirtą artėjantiems Žemaitijos metams, pradėjo S. Kasparavičius.
Aurelija SERVIENĖ
Knygos pristatymo renginyje visus pasveikino renginio vedėja S. Kasparavičiaus dukra Raimonda Kasparavičiutė. Pasidalijusi savo vaikystės prisiminimais, pakvietė visus mintyse pasivaikščioti po Žemaitijos piliakalnius, pasiklausyti autoriaus potyrių renkant medžiagą apie Žemaitiją.
„Susirinkome čia visi, nes mus visus traukia paslaptys, o labiausiai tos, kurias saugo mūsų žemelė Žemaitija. Žmogaus jau tokia prigimtis: lipti, plaukti, skristi… kad tik ką nors atrastų. Todėl būtent dėl šios priežasties vienam žemaičių lakūnui Stasiui Kasparavičiui neužteko vien žiūrėti į mūsų žemę iš lėktuvo. Jis norėjo ją pajausti, paliesti, todėl daug važinėjo, keliavo po ją, kol ką nors atrado, o ką atrado, viską sudėjo į savo knygą „Žemaitija – paslapčių žemė“, – kalbėjo R. Kasparavičiutė.


Atsiliepimas apie knygą
Visi žemaičio atradimai pasirodė įdomūs ne tik jam pačiam, bet ir mokslo visuomenei, kai kurie straipsniai iš jo naujos knygos jau buvo publikuoti moksliniuose leidiniuose. S. Kasparavičiaus sukauptą medžiagą išanalizavo ir Klaipėdos universiteto profesorius habil. dr., archeologas Algirdas Girininkas, kuris parašė atsiliepimą apie S. Kasparavičiaus išleistą knygą: „Leidinyje aptiksime sukauptus duomenis apie atskiras Žemaitijos vietoves: Patumšalius, Medvėgalio, Lopaičių, Bilionių piliakalnių aplinką ir kt. vietoves. Ši medžiaga daugeliu atvejų papildo istorikų, archeologų ar kraštotyrininkų duomenis ir bus naudinga Žemaitijos ateities tyrinėtojams. Labai svarbu, kad S. Kasparavičiaus sukaupta bei publikuota įvairiuose leidiniuose ir dar neskelbta medžiaga bus susistemintai pateikta vienoje knygoje, kuria galės pasinaudoti ne tik mokslininkai, bet ir visi kiti, kurie domisi Žemaitijos praeitimi. Todėl šią S. Kasparavičiaus sukauptą ir susistemintą mežiagą apie Žemaitijos praeitį ir siūlau publikuoti.“
Žemaitijos paslaptys
Pati mintis parašyti knygą apie Žemaitijos paslaptis, kaip teigė autorius, subrendo tik po ilgų išgyvenimų, kelionių, įspūdžių, po to, kai buvo pamatyta ir suprasta, kad visa tai, kas dar išlikę, privalėtų būti išsaugoti atmintyje.
„Tikslas buvo pakviesti kartu pakeliauti ir pažinti paslaptingą mūsų gimtąjį kraštą, šventą Žemaitiją. Kokia knyga bebūtų parašyta, vis viena neaprėptų visko, todėl dar ir dar kartą kviečiu keliauti, pažinti, ieškoti savų atradimų.
Šita knyga yra tai, apie ką norėjau pasakyti išeidamas, tarsi pokalbis su brangiais reiškiniais, vertingais ženklais, tiesa apie paliestus, turėtus, įtikėtus, reiškinius. Visa tai – atmintis. Kada uždarysiu laukutines duris ant savo akmens prie slenksčio, iškeliausiu ten, iš kur buvau atėjęs, kur šitiek amžių sykiu keliauja žmonijos regėti akmenys. Tokia yra žmogaus tvirtovė. Toks apskritai yra žmogaus gyvenimas – visada kelyje“, – savo knygoje rašo S. Kasparavičius.
Naujajame leidinyje autorius daug dėmesio skiria Šatrijai, gimtajam Patumšalio kaimui, aprašo Garbės kalnelio istoriją, Alkos kalną, apžvelgia mūsų rajono piliakalnius iš paukščio skrydžio, pasakoja apie Bilionių piliakalnį, mini Žąsūgalą, Paunšvystės alkakalnį, dalijasi Lopaičių paslaptimis, pažymi akmens reikšmę, aprašo žemaičius. Ir knygą užbaigia eilutėmis: „Žemaičiai visada buvo, yra ir bus! Išlikę žemaičiai su tvirta, nepalaužiama savimone tai ir yra didžioji žemaičių paslaptis.“
Sveikinimai knygos autoriui
Knygos autorių tądien pasveikino prof. Juozas Pabrėža, architektas Algirdas Žebrauskas, Žemaičių kultūros draugijos Telšių pavieto pirmininkas Andrius Dacius ir nariai, buvę kolegos lakūnai, muziejininkai, draugai ir kt.
Savo kūrybos eiles, skirtas Lopaičiams ir Paunšvystei, skaitė poetė Laura Lu. Koncertavo muzikantai iš Platelių ir Plungės menų mokyklų.
Bibliotekos direktorė Jolanta Sutkutė informavo, kad biblioteka S. Kasparavičiaus knygų įsigijo ir jų bus galima rasti kiekvienoje rajono bibliotekoje.