Lietuvos bajorai šiandien - tarp mūsų ir su mumis
1994 m. balandžio 23 d. buvo įregistruota Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga (LKBS), kuri mini savo veiklos 20-metį. Ta proga Didmiestis kalbina Žemaičių bajorų draugijos vado pavaduotoją bajorą (herbas Jastrebiec-Vanagas) Kazį Strazdauską.
„Kiekvienas žmogus žinantis savo protėvius, jau yra kilmingas“ J.Basanavičius
Didmiestis: Daugelis mažeikiečių jus žino, kaip aktyvų miesto pilietį, verslininką ir sportininką. Kas jus paskatino domėtis savo šeimos istorija ir kilme? Kaip tapote bajorų draugijos nariu?
Savo šeimos istorija domėtis mane paskatino pokario įvykiai, kurie visiškai pakeitė mano senelių ir tėvų gyvenimą. 1947 m. mano močiutę bajorę (herbas Pobog) Stanislavą iš Filipovičių giminės su šeima ištrėmė į Sibiro Krasnojarsko sritį. Trėmimo priežastimi buvo bajoriška kilmė ir turėtas dvaras. Dalį močiutės kilmės dokumentų saugojo mano mama Jadvyga, o kitą dalį ji išsivežė į tremtį, o jai pasibaigus 1969 m. parvežė atgal į Lietuvą. Tad nuo mažumės turėjau puikią galimybę susipažinti su Filipovičių giminės genealoginiu medžiu, tuo labiau, kad Lietuvoje buvo likusi ir mano prosenelė (močiutės mama) Stanislava Ritell, su kuria bendraudamas taip pat daug sužinojau.
Tačiau gilesnės analizės nedariau, nes šitoje giminėje yra daug vokiško kraujo, o šie yra uždaroki, sunkiai įsileidžia į savos valstybės archyvus. Vokiečių kalbos barjeras taip pat suvaidino vaidmenį ir neleido atsekti giminės vokiškų ištakų. Tikiuosi, kad gal šią misiją ateityje atliks mano anūkės, kurios šiuo metu mokosi Klaipėdoje vokiečių kilmės vaikų G.Zudermano vardo gimnazijoje.
Pagal senas bajorų tradicijas bajoro kilmė buvo paveldima iš tėvo pusės, nes bajoras buvo karių luomo atstovas ir tik jis galėjo savo titulą perduoti savo vaikams.
Trumpa Drozdovskių giminės istorija yra tokia.
1689 m. Lenkijos karalius bajorui Zacharijui Drozdovskiui už narsą mūšiuose su teutonais padovanojo dvarą Gadunavo kaime Telšių rajone. Lenkijos archyviniuose dokumentuose Drozdoskių giminė su herbu Jastrebiec pirmą kartą paminėta 1319 metais. Yra žinoma, kad iki 1689 metų Drozdovskiai buvo samdomi Lenkų kunigaikščių kariai ir aktyviai dalyvavo Abiejų Respublikų kūrime ir jos Nepriklausomybės išsaugojime.
Mano senelis bajoras Aleksandras Drozdovskis (herbas Jastrebiec) gimė 1901 m. Mažeikių rajone Bružų kaime bajoro Adomo Drozdovskio šeimoje. Tuo laikotarpiu visi jie buvo paprasti žemdirbiai, nes po 1863 m. pralaimėto sukilimo prieš Rusijos carą, kuriame aktyviai dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos bajorai, jų dvarai buvo išdalinti, o turtas nusavintas. Didžioji dalis bajorų buvo nuteisti mirties bausme, kiti išvežti į Sibirą, dar kiti repatrijavo į kitas Europos šalis ar Ameriką. Lietuvos Lenkijos bajorų veikla buvo sustabdyta, o išlikę bajorai užsiiminėjo įprasta tam laikmečiui veikla.
Mano senelio Aleksandro šeima nebuvo represuota, nes 1944 m. iš jo šeimos net 5 vyrai buvo pašaukti į 16-tąją Lietuvišką diviziją kovoti su fašistine Vokietija. Du iš jų žuvo ir palaidojimo vieta liko nežinoma. Norėdamas įprasminti ir pagerbti savo šlovingos giminės atminimą, surinkau istorinius dokumentus, įrodančius mano kilmę. Taip įstojau į karališkąją bajorų sąjungą, priėmiau bajoro priesaiką ir tapau bajorų sąjungos nariu.
Didmiestis: Kas yra bajoras ir bajorų karališkoji sąjunga?
Lietuvos bajorija, valdžiusi ir gynusi Lietuvos valstybę, gyvuoja jau daugiau nei 600 metų, o bajorų karališkoji sąjunga šiandien jungia Lietuvos bajorų ainius ir yra teisėta Lietuvos bajorystės paveldo perėmėja. Bajorų sąjungos tikslas – skatinti pagarbą ir meilę Lietuvos valstybei, tautai, jos istorijai, kalbai, kultūrai, šeimai, puoselėti europietiškas krikščioniškas vertybes, populiarinti Lietuvos Karalystės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorijos istorijos paveldą, tradicijas, gaivinti Lietuvoje teisingumo, garbės, orumo ir kilnumo principus.
Žodis „bajoras“ kilęs iš turkiško žodžio „bajor“, reiškiančio valdovo gvardijos karį. Lietuvoje bajorai buvo kunigaikščių kariai - riteriai. Valdovai, atsilygindami bajorams už tarnybą, leisdavo valdyti žemės valdas, su ten gyvenančiais valstiečiais ir karo belaisviais. Lietuvos valstybės armija, vadovaujama bajorų, prisijungė daug rusų žemių, apgynė kraštą nuo kryžiuočių ir totorių antpuolių. Ypač didelį vaidmenį bajorijos raidai suvaidino LDK kunigaikštis Vytautas, kuris nuosekliai didino bajorų skaičių. Valdovų privilegijomis bajorams buvo kuriamas jų luomas. Pradžią davė kunigaikštis Jogaila 1387 m. ir 1567 m. užbaigė Lietuvos Statutas (Teisinis kodeksas). Bajorams buvo suteiktos išimtinės teisės rinkti mokesčius, administruoti, teisti valstiečius. Bajorų negalėjo suimti be teismo sprendimo, jie aktyviai dalyvavo valdant Valstybę.
Žmonės neretai klysta galvodami, kad priklausomybę bajorų luomui lemia turtai ir dvarai.
Iki 1918 m. Lietuvoje vyravo trys pagrindiniai luomai: bajorai, žemdirbiai ir miestiečiai. Istoriniuose šaltiniuose kartais minimas ir ketvirtas luomas - žydai. Tuomet žemdirbiai dirbo žemę, miestiečiai užsiiminėjo amatais, o bajorai gynė Tėvynę nuo priešų. Todėl turtas nebuvo pagrindinė prielaida nustatyti luomui. To istorinio meto visuomenėje, tarp žemdirbių, miestiečių ir bajorų buvo daug neturtingų piliečių. Tik apie dešimtadalis piliečių gyveno turtingai arba pasiturinčiai.
Didmiestis: Ar Drozdovskių giminė, Mažeikiai ir Žemaitijos kraštas gali pasigirti žymiais bajorais?
Iš archyvinių dokumentų apie Drozdovskių giminę pažymėtini yra: Gordejus Drozdovskis (1835-1908) rusų armijos generolas, Krymo karo (1853-1856) dalyvis. Jo sūnus Michailas Drozdovskis g.1899 m. buvo Denikino armijos generolas.
Mažeikiuose gerai žinomas fotomenininkas, daugelio tarptautinių parodų dalyvis ir apdovanojimų laureatas, Mažeikių garbės pilietis Jonas Strazdauskas yra kilęs iš bajorų giminės.
Žemaitijoje gerai žinomos iškilių bajorų Stašauskų, Kazlauskų, Paulauskų, Vaitkevičių, Goštautų, Laucevičių, Prialgauskų ir kitos šeimos.
Didmiestis: Kaip prasideda giminės medžio paieškos ir kokie laukia iššūkiai tų, kurie nusprendė sužinoti savo protėvių istoriją? Kaip vėliau galima tapti bajorų draugijos nariu?
Pirmiausia reikėtų sužinoti ar pavardė yra bajoriška. Tai galima sužinoti LBKS internetiniame puslapyje, nuorodoje „giminės ir herbai“. Jeigu pavardė yra bajoriška, reikia sužinoti savo paskutinio protėvio, gimusio iki 1918 metų pavardę ir vardą, tikslią gimimo vietą, bažnyčią, kurioje buvo krikštytas, nes iki tų metų gimimo dokumentuose buvo nurodoma kilmė. Jeigu dokumente įrašyta bajoriška kilmė, galite rašyti prašymą Lietuvos Valstybės istorijos archyvui (LVIA)
dėl kilmės nustatymo (archyvo paslaugos mokamos). Vėliau turite legitimacijos komisijai įrodyti, kad 4 kartos iki paskutinio protėvio ( laikotarpis apytikriai apima 1795 - 1918 ) buvo bajorai. Surastuose arba turimuose dokumentuose turi matytis giminės seka: gimimai, santuokos, mirimai. LVIA išduoda pažymą, patvirtinančią bajorišką kilmę, Legitimacijos komisija patikrina pateiktus kilmės dokumentus ir perduoda svarstyti bajorų Senatui, kuris priima atitinkamą nutartį. Po priesaikos priėmimo suteikiamas bajoro titulas, o pavardė įrašoma į Lietuvos Bajorų Knygą.
Didmiestis: Jūs esate Žemaičių draugijos vado pavaduotojas, tad kokias funkcijas atliekate?
Žemaitijos bajorų draugijos, kuri yra sudėtinė LBKS dalis valdymo organas yra Taryba. Tiksliai apibrėžtas funkcijas turi kancleris, iždininkas ir legitimacijos komisijos pirmininkas. Vadas ir trys pavaduotojai atlieka organizacinį darbą.
Žemaitijos bajorų draugijos vadas yra žymus aviatorius, muziejininkas Stasys Kasparavičius (herbas Prus III).
Didmiestis: Ką galima pasiūlyti, rekomenduoti tiems, kurie susidomės arba jau domisi bajorų sąjungos veikla bei savo šeimos genealogija?
Jeigu norite sužinoti savo šeimos ištakas ir genealogiją, jūsų laukia rimti iššūkiai. Būna taip, kad vienos šeimos dalis vaikų yra užrašyti bajorais, o kita dalis valstiečiais. Galėjo būti, kad toks tėvas bajoras buvo neturtingas ir negalėjo sumokėti rinkliavos mokesčio už įrašą „bajoras“ gimimo dokumente arba tam galėjo būti ir kitokių priežasčių. Pasitaiko, kad „Giminės“ knygose trūksta duomenų arba iškirpti herbai. O taip pat kažkam praeityje buvo atimtas toks titulas ir jo palikuonys nebegali būti bajorais. Ieškant savo šaknų teks susidurti su pavardžių rašymo ypatumais skirtingais laikotarpiais, bet noriu pasakyti, kad šeimos istorijos paieškos yra labai įdomus užsiėmimas. Dokumentai buvo pildomi senovės rusų ir lenkų kalbomis, todėl neišsiverčiama be patyrusių specialistų pagalbos. Neretai sugaištama daug laiko ir lėšų, nežinant nuo ko pradėti.
Baigdamas šį įdomų interviu linkiu visiems Didmiesčio skaitytojams ir Mažeikių krašto žmonėms mylėti ir puoselėti savo istoriją. Tikiu, kad po šio interviu žemaičių bajorų gretos pasipildys.
Tie, kas domisi ar tik dabar susidomės genealogija, gali kreiptis tiesiai į mane šiais kontaktais: Tel.:+ 370 650 75731; kazys.strazdas@yahoo.com
Kalbino Algirdas Petravičius.
Nuotr. autoriaus
