Konferencija „Svajotojai, kūrę Lietuvą“
Istorinė konferencija „Svajotojai, kūrę Lietuvą“ buvo skirta Lietuvos nepriklausomybės 100-sioms metinėms paminėti ir vyko birželio 8 d. Telšių Žemaitės dramos teatre. Konferencijos dalyvius pasveikino Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas ir Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas. Lenkijos prezidentas Bronislovas Komorovskis pabrėžė būtinybę išmokti istorijos pamokas. Apie Lietuvos bajorų indėlį kovoje už Lietuvos nepriklausomybę kalbėjo bajorijos vadas Perlis Vaisieta. LR Seimo narys Stasys Šedbaras pristatė S.Narutavičių -- teisininką. VDA Telšių fakulteto lektorius Povilas Šverebas kalbėjo apie Narutavičių ryšius su Telšiais.
Svajotojai, kūrę Lietuvą
Turbūt būtų nelengva sugalvoti mažiau poetišką apibūdinimą tiems Lietuvos herojams, kurie sukūrė šalies nepriklausomybę nei žodis "svajotojai". Prasminga, kad Lietuvos šimtmečio metais Žemaitijos sostinės šventės metu Telšių Žemaitės dramos teatre surengta šventinė konferencija „Svajotojai, kūrę Lietuvą", skirta Stanislovui Narutavičiui bei iškiliai asmenybei, jaunesniajam S.Narutavičiaus broliui Gabrieliui Narutavičiui, gimusiam Telšiuose, žymiam Lenkijos mokslininkui ir visuomenės veikėjui, pirmajam Lenkijos prezidentui, atminti.
Lina Dijokienė, Telšių apskrities laikraštis „Kalvotoji Žemaitija“
Vienoje šeimoje -- dviejų tautų istorija
Kad tokių svajonių būtų daugiau ir jas pasisektų įgyvendinti. Toks palinkėjimas nuskambėjo šventinėje konferencijoje "Svajotojai, kūrę Lietuvą". Gausiai Žemaitės dramos teatre susirinkusius konferencijos dalyvius iškilmingai nuteikė Ūdrio arija iš operos "Pilėnai". Konferencijos svečius, klausytojus ir dalyvius pasveikino Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas. "Šią nuostabią iškilmės dieną švenčiame kaip atgarsį mūsų dviejų respublikų šimto metų jubiliejų. Šitie broliai -- jie tarsi įkūnija mūsų ilgametę draugystę, Lenkijos ir Lietuvos, buvusios vienos respublikos, vienos valstybės, tai tarsi atsikartojo vienoje šeimoje. Šių drąsių brolių širdyse degė laisvės dvasia. Jie gimė kaip tik po sukilimo prieš caro priespaudą. Jie -- laisvės vaikai, gimę pradžioje su svajonėmis apie laisvus kraštus, o vėliau tai įkūniję savo gyvenimu -- vienas tampa Lenkijos prezidentu, kitas -- Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru. Taigi jie ne tik svajotojai, jie buvo ir praktikai. Jie sugebėjo šiomis neįtikėtinai sunkiomis aplinkybėmis nepamesti svajonės ir eiti iki galo bei išpildyti tai, kas tapo daugeliui žmonių, gyvenusių po to, dovana -- gyventi laisvoje šalyje. Kad draugystė ir šeimyniškumas tarp mūsų tautų gyvuotų, o laisvės dvasia nuolat degtų. Ačiū, kad esat šios jungtinės pajėgos",-- kalbėjo Telšių vyskupas, sveikindamas konferencijos dalyvius.
Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas pabrėžė: "Šiandien, kai Lietuvai 100 metų ir kai Lenkijai 100 metų, ši konferencija ypač svarbi. Šitų dviejų šalių istorija yra susipynusi per Narutavičių šeimą. Lietuvos, Lenkijos ir Žemaitijos istorija. Dar kartą įsitikinsime, kaip svarbu atsiminti ir nepamiršti ypatingos svarbos įvykių, ir ypatingos svarbos žmonių".
Ar galima mylėti dvi tėvynes? Garbus Žemaitijos sostinės svečias, buvęs Lenkijos Respublikos prezidentas (2010-2015) Bronislaw Komorowski, beje, turintis ir lietuviškų bajoriškų šaknų, perskaitė pranešimą apie Lietuvos ir Lenkijos -- šių dviejų šalių istorinius sąlyčio taškus.
"Ar galima mylėti dvi tėvynes?" -- klausė savo pranešime Lenkijos prezidentas. Prisiminęs savo močiutę žemaitę, užaugusią Žemaitijoje, prezidentas sakė, jog tai suformavo jo sentimentus Lietuvai, Žemaitijai. "Kai buvau Lenkijos prezidentas, nebuvo jokių dvejonių -- pusė mano širdies priklausė Lietuvai. Mano šeima Lietuvoje gyveno kelis šimtus metų, kovojo už šios šalies laisvę. Mano šeimos likimas sujungtas su Lietuva. Ji niekada negalvojo, jog teks atsisakyti šio krašto ir bėgti iš jo",-- kalbėjo Lenkijos prezidentas, pasidalinęs jautria vaikystės prisiminimų nuotrupa, kai jis, dar vaikas, kartu su tėvu buvo atvažiavę netoli Lietuvos-Lenkijos sienos. B.Komorowski prisiminė, jog tąsyk tėvas rodęs į Lietuvos pusę ir sakęs, jog tą kraštą reikia mylėti. "Ar galima mylėti vienu metu dvi tėvynes? -- retoriškai klausė pranešėjas. -- Daug žmonių bandė tai daryti. Ne visada tai buvo lengva, kartais labai sunku, net neįmanoma. Brolių Narutavičių likimas tai dramatiškai įrodo, mūsų šalių patirtys tai rodo". B.Komorowski papasakojo, jog daug kaip graži pasaka. Anot jo, dviejų brolių, kilusių iš lenkų bajorų, tragiškas likimas taip supynė dviejų šalių istoriją: Gabrielius tapo pirmuoju Lenkijos prezidentu, o jo brolis Stanislovas pasirašė ant Lietuvos Nepriklausomybės Akto. Istorijos pamokos ateičiai "Mano močiutė sakė, jog yra žemaitė. Mano lenkiškas pasididžiavimas, kad lenkų bajoro parašas yra ant svarbiausio Lietuvos dokumento. Tai įrodymas, kad mūsų tautos turi eiti greta. Kol esame kartu, tol mūsų reikšmė Europoje didesnė, mes saugesni. Kai Lietuvai buvo blogai, tada Lenkijai taip pat. Turime suprasti ir išmokti šią istorijos pamoką ateičiai",-- pabrėžė buvęs Lenkijos prezidentas, priminęs ir kitus istorijos faktus -- pavyzdžiui, 1863-ųjų metų sukilimą, kada abi tautos ėjo koja kojon. Sugrįždamas prie savo pranešimo temos apie meilės dviem tėvynėms galimybę, B.Komorowski išskyrė problemas, tapusias takoskyra tarp Lietuvos ir Lenkijos. Pirmiausia, žinoma, Vilniaus klausimas. Pateikęs Narutavičių, Romerių, Milošų, savo šeimos pavyzdžius, pranešėjas teigė, jog dažniausiai tekdavę pasirinkti, kuri šalis yra tėvynė. Vieni rinkosi būti lietuviais, kiti išvyko Lenkijon. "Mūsų šeima taip pat turėjo pasirinkti. Pažinau Stanislovo Narutavičiaus sūnų Kazimierą. Šios šeimos istorija baigėsi Lenkijoje. Stanislovas Narutavičius norėjo nepriklausomos Lietuvos, kuri puoselėtų kuo geriausius santykius su Lenkija. Gabrielius Narutavičius tapo pirmuoju Lenkijos prezidentu, tačiau buvo kaltinamas, kad nėra lenkas, jo brolis -- lietuvis, kad yra išdavikas. Tai baigėsi užpuolimu ir prezidento mirtimi",-- kalbėjo B.Komorowski, priminęs apie istorinę akimirką, kai Belvederyje susitiko du lenkai iš Lietuvos -- prezidentas G.Narutavičius su J.Pilsudskiu. Pasak pranešėjo, Pilsudskis kalbėjęs, jog esąs lietuvis, lietuvis iš abiejų tautų tradicijos, o Gabrielius Narutavičius tikėjo, kad galima sutaikyti abiejų šalių priešingus interesus. "Labai norėčiau žinoti, apie ką juodu tada kalbėjo",-- prasitarė pranešėjas. Baigdamas pranešimą, B.Komorowski akcentavo, jog brolių Narutavičių dramatiškos istorijos, padalijusios tautas, duoda šiandienai labai svarbią istorijos pamoką. "Gimė nacionalinė šalis, šalis, kurioje yra labai daug naujų galimybių. Tačiau šiandien, kai abi mūsų tautos išgyvena daugybės tautiečių emigraciją visame pasaulyje, noriu užduoti tą patį klausimą jiems: ar įmanoma vienu metu mylėti dvi tėvynes? Kad rastume atsakymą, verta grįžti į praeitį ir apmąstyti tragišką kraštiečių Narutavičių likimą",-- sakė Lenkijos prezidentas B.Komorowski.
Vertybės, sujungusios kartas Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos vadas Perlis Vaisieta savo pranešime pasidalijo Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros doktorantės, istorikės Solveigos Lukminaitės įžvalgomis. "Pagarba valstybingumo ir savo kilmės ištakoms, šeimos tradicijoms, gimtajai kalbai, istorinio ir kultūrinio paveldo puoselėjimas -- tai amžinos vertybės, kurios buvo gintos kalaviju Durbės ir Žalgirio mūšių epochose, generolo Tado Kosciuškos sukilimo laikais. Tai vertybės, jungusios visų tautybių, luomų ir tikėjimo žmones – nuo Baltijos kelio iki Sąjūdžio nepriklausomybės laužų vardan vieno tikslo, kurio vardas -- Lietuva. Šios vertybės ypač svarbios ir dabar, kai galime atsigręžti atgal ir pasakyti, kam ir už ką esame dėkingi, kad lygiai prieš šimtą metų tapome nepriklausoma valstybe. Kadangi atstovauju Lietuvos bajorų ainiams, šiai istorinei konferencijai pranešimą norėčiau pristatyti per bajorišką prizmę. Ar Lietuvos bajorijos vieta istorijos paraštėje? Ar ji verta pagarbos dėl nuveiktų darbų vardan tos Lietuvos?",-- kalbėjo Perlis Vaisieta, pabrėžęs bajorų dvarų ir bajorų atstovų indėlį sukilimuose. P.Vaisieta savo pranešime pristatė Narutavičių šeimos istoriją, akcentavo aplinkybes, suformavusias iškilias brolių Narutavičių asmenybes. "S.Narutavičius iš gyvenimo pasitraukė, taip ir neįgyvendinęs pagrindinių savo gyvenimo tikslų – sukurti stabilų ir efektyvų Brėvikių dvarą ir sutaikyti lietuvių ir lenkų tautas. Žemaičių bajoras Stanislovas Narutavičius nukeliavo sudėtingą, įtemptą, tačiau produktyvų gyvenimo kelią. Būdamas bajoriškų šaknų ir subrendęs lenkų kultūroje, Stanislovas Narutavičius kovojo už Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą. Narutavičiaus biografija ženklina drąsaus, ištikimo savo įsitikinimams, tikro visuomenininko ir savo krašto patrioto pavyzdį",-- teigė Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos vadas P.Vaisieta. Istorinės įžvalgos LR Seimo narys Stasys Šedbaras perskaitė pranešimą "Lietuvos šimtmečio asmenybės – teisininkas Stanislovas Narutavičius", iliustruodamas savo pasakojimą gausiomis istorines akimirkas užfiksavusiomis fotografijomis.
Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto lektorius, istorikas Povilas Šverebas savo pranešime kalbėjo apie S.Narutavičiaus ryšius su Telšiais, jo pėdsakus Žemaitijos sostinėje. Po konferencijos ant Šv. Antano Paduviečio katedros sienos atidengta atminimo lenta, skirta broliams Narutavičiams – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Stanislovui ir pirmajam Lenkijos prezidentui Gabrieliui atminti.
Atminimo lenta broliams Narutavičiams
