KRITUSIEMS
Lukrecija Narkevičiūtė Vaitkevičienė
Herbo Wieniawa bajorė
KRITUSIEMS
Akmuo ant akmens į aukštį kyla,
Jį vainikuoja kryžius ir Vytis.
O, ten žemai, jau smiltele pavirtęs,
Nurimęs ilsis Lietuvos karys.
Gimtoji žeme, jei prabilt galėtum,
Ar suskaičiuotum kritusius vaikus.
Kurie paguldė savo jaunas galvas,
Už Lietuvą- gimtus namus?
Ar suskaičiuotum kiek tremtin keliaujant,
Išmėtyti po Sibiro miškus?
Už tai, kad Tėviškę labiau mylėjo,
Nei sūnų, dukrą, tėvus, senelius.
Dabar kur nekur paminklėliai kyla
Tai tik lašeliai jūroje mirties.
Po jais pavasarį pražįsta pienės
O rudenį šermukšniai kraujo lašais
Ilsėkitės ramiai Tėvynės sūnūs,
Neveltui buvo Jūs auka.
Dabar pasaulis visas žino
Kad nepalūžo Lietuvos dvasia.
