Žemaičių Bajorų Draugijos istorija
Žemaičių Bajorų Draugija
Žemaitija- istorinė Europos žemė. Žemaičiai nuo XIII a. vieni be jokios pagalbos šimtmečius gynėsi priešų apsuptyje. Būdami tvirti išliko nenugalėti. Tame kovų kelyje pasižymėjo žemaičių kunigaikštis Vykintas ir kiti Žemaitijos kilmingieji valdovai. Kovojo ir kaip visa Europa veikiama tų pačių socialinių, ekonominių ir politinių faktorių , formavo krašte vyravusias tradicijas ir naujas reikmes. Kaip ir kitų pažengusių kraštų valdovai pradėjo dalyti privilegijas ir pareigas pasižymėjusiems kariams ir pavaldiniams. Žemaitijos bajorija taip pat buvo ne vienos dienos ar kokio nors istorinio įvykio įtakoje susiformavęs darinys. Tai buvo per kurį laiką išaugęs bajorų luomas su savo tradicijomis. Elgsenos formomis ir pareigomis savo kraštui Žemaitijai. Žemaičiai ilgiausiai Europoje išlaikė savo senąjį tikėjimą ir tik 1413m. pradėjo krikštytis, o 1417 m. įsteigė Žemaitijos vyskupiją. Po 1422 m. Melno sutarties Žemaitija prisijungė prie Lietuvos ir nuo to laiko Žemaitijos kilmingieji pradėjo integruotis į Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės bajoriją. Žemaičių kilmingųjų giminės gavo bajorystės pripažinimo aktus ir herbus. Nuo 1575 m. kada Žemaitija tapo kunigaikštyste, jos bajorai išskirtinai buvo vadinami Žemaičių bajorais. Žemaičių bajorų būvimą patvirtino 2016 m. Lenkijoje – Varšuvoje išleistas šešių tomų žemaičių bajorų herbynas . Žemaičių bajorijos tęstinumas į šių dienų Žemaitiją atėjo per kraujo ryšį. Bajorų palikuonys pajutę savo protėvių šaknis, susirado archyvuose savo kamieną ir šakas.
Nenutrūkusį žemaičių bajorų būvimą parodo 1995m. birželio 11d. įkurta Žemaičių bajorų draugija, įregistruota 1996 m. rugpjūčio 22d. Žemaičių bajorų draugija turi būstinę Iždinėsg.3, Telšiai, kurią suteikė Sirokomlia herbo bajoras Zigmantas Goštautas, vėliavą , himną., bajoro ir Garbės bajoro ženklus.
Draugijoje yra 216 legitimuotų bajorų. Tai rodo, kad Žemaičių bajorai buvo , yra ir bus.
ŽBD vadas Stasys Kasparavičius
