Paroda “ŽEMAITIJOS DVARAI : DŽIUGINĖNAI IR SIRAIČIAI”
KLAIPĖDOS REGIONINIO VALSTYBĖS ARCHYVO TELŠIŲ FILIALAS PRISTATO PROJEKTĄ “ŽEMAITIJOS DVARAI : DŽIUGINĖNAI IR SIRAIČIAI”
„Džiuginėnų valdą sudarė 1000 ha žemės, beveik vien miško... valdose yra penki ežerai… seniau niekas netrikdydavo giedros Džiuginėnų ramybės, tik virš Germanto žuvėdros sklandydavo. Šių namų vertę lėmė ne plotas, net ne miškas, o žmonių prisirišimas.”
(Ištrauka iš Magdalenos Gorskos Komorovskos knygos “Sugrįžimas į Žemaitiją”)
Žemaitija graži ne tik kalvomis, bet ir išlikusiomis kultūrinėmis vertybėmis – dvarais. Vieni – apleisti ir siugriuvę, į kitus jau sugrįžusi muzikos, grožio ir išminties dvasia. Tai ir karštotyra ir išminties dvasia. Ilgus šimtmečius dvaras Lietuvoje buvo viena svarbiausių kultūrinės, ekonominės, politinės ir socialinės valstybės struktūros dalių, o bajorija – įtakingiausias visuomenės luomas. Provincijoje dvaras iki pat XX a. pradžios vis dar buvo tam tikras kultūrinis branduolys, kultūrinės veiklos centras ir meninių vertybių kaupimo vieta. Dvarų bibliotekose buvo surinkta geriausių ir naujausių knygų, paveikslų kolekcijų. Dauguma dvarininkų buo visapusiškai išsilavinę. Jie neabejotinai buvo autoritetai, švietėjai, globėjai. Didelis dėmesys jų gyvenime buvo skiriamas bendram išsilavinimui, užsienio kalbų mokėjimui. Dvarininkai tradiciškai įvairiai plėtė savo akiratį: keliavo po Europą, norėdami tobulinti profesinius įgūdžius, pamatyti kultūros lobius, garsiuosius muziejus, tikslingai vykdė šviečiamąją veiklą, savo dvaruose steigė mokyklas samdiniams, mokytojavo. Nepriklausomos Lietuvos mokymosi įstaigose pasižymėjo kaip kultūros mecenatai. Išsimokslinimas, erudicija, inteligencija, Lietuvos kultūrinių aktualijų supratimas buvo jų pasaulėžiūros orientyrai. Deja, karas, vėliau sovietiniai lageriai laužė likimus, žlugdė puoselėtas viltis. Tai gerokai nuskurdino Lietuvos kultūros istorijos suvokimą, iš mokslinio akiračio išbraukė kultūrinio palikimo dalį, dvarai nesugrąžinamai prarado savitumą.
Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialas 2020 m. rugsėjo 29 d. 13 val. (Sedos g. 12) pristatys parodą „Žemaitijos dvarai: Džiuginėnai ir Siraičiai”. Džiuginėnų dvaro gyvenimas susijęs su garsia Žemaitijoje dvarininkų Gorskių šeima, rašytoja Žemaite, Žemaitijos dailės tyrinėtoju, dailininku, fotografu Juzefu Perkovskiu, iškiliu tarpukario Lenkijos diplomatu Tadeušu Perkovskiu. Dvare kurį laiką augo ir Lenkijos prezidento Bronislovo Komarovskio senelė Magdalena Gorska. Siraičių dvaras susijęs su žymiais Žemaitijos bajorais Andrijauskais, kurių šeimoje – talentingas dailininkas Leopoldas Petras Andrijauskas.
Rengiant parodą „Žemaitijos dvarai: Džiuginėnai ir Siraičiai” surinkta bei pateikta XIX-XX a. medžiaga apie Džiuginėnų ir Siraičių dvarų valdytojus, jų turėtas žemes, paveldėtojus, eksponuojami archyviniai rašytiniai ir foto dokumentai.
Parodos pristatymo metu pranešimą “Keletas reminiscencijų ir pastebėjimų apie Siraičių ir Džiuginėnų dvarus” skaitys Žemaičių muziejaus „Alka” istorikė Janina Bucevičė, savo patirtimi rašant Opulskių giminės (Siraičių dvaro valdytojai) knygą pasidalys Opulskių giminės palikuonis Rimantas Žiauga, apie Džiuginėnų dvarą papasakos dalies šio dvaro šeimininkas Andrius Dacys.
Paroda veiks iki 2020 m. gruodžio 31 d. Kviečiame apsilankyti.
